Birželis

IGNALINA

Ten, kur dabar tyvuliuoja prie miesto besiglaudžiantis Ilgio ežeras, senovėje stovėjo kunigaikščio Budrio pilis. Kunigaikštis turėjo devynis sūnus ir gražuolę dukterį Liną. Kai kraštą užpuolė kryžiuočiai, Budrys su sūnumis išėjo į karą ir negrįžo. Lina liko krašto ir pilies valdove. Nutiko taip, kad valdovė pamilo vieną iš kryžiuočių belaisvių – Igną. Jis taip pat atsakė karštu jausmu. Žmonės smerkė Liną už meilę priešui ir vestuvių dieną porą prakeikė. Prakeiksmus išgirdęs Perkūnas supyko, trenkė žaibais ir nugramzdino pilį į čia pat atsiradusio ežero dugną. Sakoma, kad pučiant vėjui ir dabar ežere girdėti mergaitės rauda – Igno ir Linos meilės istorija liko amžinai gyva. Įsimylėjėlius gražiu žodžiu minintys žmonės, toje vietoje pradėjus kurtis miesteliui, jį pavadino Ignalina – Ignui ir Linai atminti.

Buvo taip ar nebuvo, nebesvarbu, užtat miestas taip gražiai pavadintas ir gyvuoja iki šiol. O Ilgio ežero šlaite žiemą ir vasarą trykšta skaidrus kaip ašara vanduo – tą šaltinėlį žmonės vadina Linos ašaromis.