Liepa

PALANGA

Pasak legendos, Perkūno duktė undinė Jūratė gyvenusi gintariniuose rūmuose Baltijos jūros dugne, valdžiusi vandenis ir saugojusi žuveles. Kartą, ten kur Šventoji įteka į Baltiją, tinklus užmetė drąsus pajūrio žvejys Kastytis. Jūratė pasiuntė savo undinėles perspėti Kastytį, kad nevalia drumsti jūros vandenų ir gąsdinti jos žuvelių, tačiau žvejys nepasidavė undinių vilionėms ir, nepabūgęs deivės įspėjimų, toliau žvejojo. Jūratė panoro sužinoti, kas toks drįsta nepaklusti jos valiai ir pati iškilo į vandens paviršių. Pamačiusi Kastytį, susižavėjo jo grožiu ir drąsa, o jaunasis žvejys taip pat akimirksniu pamilo Jūratę ir pasidavęs jos kerams apsigyveno gintaro rūmuose jūros dugne.

Įsimylėjėliai trumpai tesidžiaugė savo laime, nes apie Jūratės meilę paprastam mirtingajam sužinojo dievas Perkūnas ir užsirūstinęs nukreipė savo žaibus į gintaro rūmus. Rūmai sutrupėjo, Kastytis žuvo, o Jūratė už bausmę buvo prirakinta prie griuvėsių sienos. Jos rauda tokia gaili ir jaudinanti, kad išjudina net pačias jūros gelmes. Tada vanduo įsisiūbuoja ir išmeta į krantą gintarinių rūmų likučius ir smulkius gintaro gabalėlius – Jūratės ašaras – tyrus ir skaidrius kaip deivės ir mirtingojo žvejo meilė.