Rugpjūtis

GIEDRAIČIAI

Seniai, labai seniai, anapus ežero ant kalvos stovėjo pilis, priklausanti žiauriam grafui. Kartą, grafo sūnus Giedrius, irstydamasis ežere, salos pakrantėje pamatė gražią mergelę, baudžiauninko dukrą Kementą. Jaunuoliai karštai pamilo vienas kitą. Sužinojęs apie tai grafas labai įsiuto. Išplūdo sūnų ir užrakino pilyje. Kai visi sumigo, grafaitis pabėgo iš pilies ir nuplaukė į salą, kur jo laukė Kementa. Giedrius išpuošė savo mylimosios kasas baltais lelijų žiedais. Abu jaunuoliai prisiekė kovoti už savo meilę. Kilo audra, prapliupo lietus. Į atsisveikinusio su Kementa ir vos spėjusio nusiirti nuo kranto Giedriaus valtį trenkė perkūnas. Jaunuolis ėmė skęsti. Mergaitė puolė gelbėti savo mylimojo. Deja, jiems nebuvo lemta gyventi - banga abu užliejo ir įtraukė į gelmę. Šiems dviems jaunuoliams atminti žmonės ežerą pavadino ištikimosios Kementos vardu, o miestelį - Giedraičiais. Tačiau vėliau mokslininkai nusprendė ežerą vadinti Kiementos vardu...