Spalis

TAURAGĖ

Porino, kad Juškaičių piliakalnio vietoje buvo žemaičių kunigaikščio Juškos pilis. Kalnas buvo supiltas per tris dienas ir naktis. O jo papėdėje buvo užkasta dešimt kryžiuočių belaisvių su savo žirgais ir ginklais. Senovės lietuvių vyriausias žynys buvo išpranašavęs, kad pilis ant kalnelio išliks ilgai. Tačiau jeigu gražiausia žemaičių mergina pabučiuos kryžiuočių riterį, viskas sugrius per vieną naktį.

Pati mieliausia laikyta žemaičio Juškos duktė, o jos sužadėtinis kalėjo kryžiuočių kalėjimo belangėje. Vidurnaktį pilyje jau šeimininkavo kryžiuočiai, įsmukę mažai kam žinomu slaptu tuneliu. Išžudė visus dvariškius ir kariuomenės įgulą, sugriovė ir sudegino visą žemaičio pilį. Tačiau didžiausių turtų rasti nepavyko. Vieną kartą merginai beklaidžiojant pušynuose, ji sutiko karį, tvirtinusį, kad pabėgo iš vokiečių nelaisvės. Prašė parodyti, kaip patekti į Juškos pilies vidų. Žadėjo pasakyti, kaip išvaduoti jos mylimąjį. Reikalavo slapta pravesti per pilies sargybą. Naivi mergina klastos neįtarė. Vakare įsivedė pakeleivį ir paslėpė savo menėje. Išklausiusi šnipo melagingų žinių, ji apsidžiaugė ir netikėtai pabučiavo atvykėlį. Išvedė slaptu požemiu atgal į mišką. Tačiau vidurnaktį pilyje jau šeimininkavo kryžiuočiai, įsmukę mažai kam žinomu slaptu tuneliu. Išžudė visus dvariškius ir kariuomenės įgulą, sugriovė ir sudegino

visą žemaičio pilį. Tačiau didžiausių turtų rasti nepavyko. Sučiupo gražiąją valdovo dukrą, o ji pasisiūlė parodyti tėvo turtus ir slėptuvę. Nuvedė dar sykį į požemius. Bet tai buvo tik jai vienai žinomi spąstai. Rūsio angą staiga užgriuvo didžiuliai akmenys, ir priešai kartu su mergina buvo palaidoti pilyje amžiams.