Vasaris
ALYTUS
Alytaus miestui vardą padovanojo vienos meilės istorija. Pasak legendos, kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolę kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, tačiau Alyta likęs gyvas, prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs už Alytaus piliakalnio, o pats grįžęs į kovą. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, o greta įsikūręs miestas – Alytumi. Ir šiandien, greta piliakalnio, į Nemuną teka šis Mirgrausėlės ašarų Alytupio upelis. Jo krante stovi medinė „Mirgrausėlės“ skulptūra, kurią liečiant reikia galvoti apie mylimą žmogų. Jeigu jis jus myli – pamils labiau, jeigu nenutuokia apie jūsų jausmus – įsimylės jus.